KALEIDOSKOPO

APDOVANOJIMAI

2020 m.

imageedit_4_4820239551.png
 

Kaleidoskopo apdovanojimai

Tai apdovanojimai Lietuvos žiniasklaidoje publikuotų sveikintinų ir kritikuotinų straipsnių, kalbančių apie su tam tikrais iššūkiais susiduriančias valstybes ir regionus. Kai kuriose šalyse istorinės, politinės, ekonominės, socialinės, aplinkosaugos problemos ir/arba iššūkiai yra didesni nei kitur. Tačiau skurdas, kariniai konfliktai, gamtos stichijos ir kiti reiškiniai nėra savaime suprantami, o turi labai konkrečias ir aiškiai įvardijamas priežastis, kurias dažnai lemia išnaudojimo ir nelygybės pagrindu veikiantis dabartinis mūsų sukurtas pasaulis.

 

Kaleidoskopas mums simbolizuoja tai, kaip skirtingai galima vertinti nevienalytę valstybių realybę ir kokia ji pati gali būti dinamiška ir spalvota. Kartu tai yra ir apie tai, kaip gebame ir kiek renkamės matyti, todėl Kaleidoskopo apdovanojimuose sveikinami tie straipsniai ir jų autoriai, kurie įžvelgia margą valstybių realybę, ir kritikuojami tie, kurie kuria jų stereotipinius negatyvius vaizdinius, nesigilina į situaciją, yra neetiški, siauro matymo.

 

Kodėl svarbu atkreipti dėmesį į šiuos tekstus?

Lietuvoje ir taip apie kitas kultūras kalbama nedaug, todėl tai, ką kalbame, turi būti kokybiška. Deja, neetiška ir netiksli komunikacija apie atskiras šalis ar net žemynus žiniasklaidoje ir kitose viešosiose erdvėse mums tapo įprasta. Dažnai tai vyksta dėl kritinio mąstymo trūkumo, tinkamos informacijos stokos, rasistinių pažiūrų, diskriminacijos kurstymo ar tiesiog neišmanymo ir nenoro pasidomėti giliau. Straipsniai, parengti remiantis klaidingais stereotipais, piešiant neigiamus, apgailėtinus vaizdus ar žeminančiai, neetiškai kalbantys apie valstybes ir jų žmones, yra vienas pagrindinių šaltinių, formuojančių klaidingą visuomenės supratimą bei kuriančių nuostatas, kurias dažnai nekvestionuodami perimame kaip savas. Bloga komunikacija diktuoja neteisingą diskursą visuomenėje ir kartu kuria ydingą, nelygiavertišką santykį tarp „mes“ ir „jie“, skatina stereotipinį, siaurą mąstymą. 

 

Todėl, išryškindami tai, ką Lietuvos žiniasklaidoje šia tema radome blogiausio ir geriausio, siekiame keisti žmonių suvokimą apie skurdą ir valstybių vystymąsi, skatinti etišką komunikaciją, griauti valstybes supančius stereotipus ir mitus, mažinti žiniasklaidos stigmatizaciją. Siekiame parodyti, kad šalys ir regionai, su kuriais bendradarbiaujama pagal vystomojo bendradarbiavimo gaires, neturėtų būti vertinami ribotai ir vienpusiškai, ypač – viešojoje informacinėje erdvėje. Tikimės, jog ši iniciatyva padės suprasti, kaip (ne)reikia rašyti, atkreipti internetinių portalų ir laikraščių redakcijų dėmesį, siekiant, kad būtų atidžiau filtruojama ir įvertinama publikuojama informacija.

 

Nominuotieji straipsniai kalba labai įvairiomis temomis: autoriai pasakoja savo kelionių įspūdžius, humanitarinio darbo patirtis, ima interviu, rašo dienoraščio ar informacinio tipo tekstus – visus juos įdomu perskaityti ir įvertinti.

 

Kviečiame JUS skaityti ir balsuojant nuspręsti, kurie straipsniai iš keturių nominuotųjų mus pradžiuginusių ir nuvylusių kategorijose yra verti nugalėtojo vardo ir (ne)spalvoto Kaleidoskopo apdovanojimo!

Balsavimas vyksta iki š.m. vasario 20 d. 12 val.

Analizė

Visus metus analizuojame Lietuvos medijos kanalus, stengdamiesi surasti geriausių (ir blogiausių) straipsnių pavyzdžius

Kritika

Vertindami surinktus straipsnius pasitelkiame profesionalų nuomonę - stengiamės remtis specialistų žiniomis

Balsavimas

Atrinkus geriausius ir blogiausius pavyzdžius, prašome publikos nuomonės - mums svarbu skaitytojų įvertinimas

Laimėtojai

Paskelbę nugalėtojus informacija pasidaliname su straipsnių autoriais, juos pasveikindami arba paskatindami tobulėti

 
gerasKALEIDO_nespalvotas_transparent%20(

Apdovanojimas straipsnių, kurie yra neetiški, perpildyti mitų, stereotipų, populistinių interpretacijų bei klaidingų apibendrinimų, ir kurių autoriai negeba įžvelgti margos valstybių realybės

Screenshot 2021-01-17 at 19.15.20.png

Algirdas Morkūnas

„A. Morkūnas leidosi pas Papua gentis: strėlės žmonėms, taukais tepami kūnai ir vogtų daiktų turgus“

Skaityti

MŪSŲ KOMENTARAS

Viena ryškiausių teksto problemų - tai termino „papuasai“, įgavusio žeminančią prasmę, vartojimas. Lygiai kaip „čiurkos“, „babajai“ ar kiti rasistiniai, žmogaus orumą neigiantys ir tik juos vartojančiųjų neišprusimą demonstruojantys žodžiai, „papuasai“ mūsų sukonstruotame kultūriniame kontekste reiškia necivilizuotus, kvailus padarus. Tekste randama ir “skurdo pornografijos”, „baltojo gelbėtojo“ komplekso, ydingų generalizacijų išraiškų. Vakarų Papua piliečių gyvenimo praktikos vis begėdiškai pašiepiamos. Vakarų Papua - itin jautrus regionas, nualintas opresijų ir intensyvios militarizacijos. Nejaugi tikrai kelionės metu pavyko „užfiksuoti“ tik tokius paviršutiniškus ir žeminančius Papua realybės aspektus? Be gilesnio konteksto ar bandymo įsigilinti į vietines aplinkybes pateikti pastebėjimai skaitytojus supažindina ne su Vakarų Papua žmonėmis ir kultūra, o joje besilankančiojo arogancija ir ribotumu. 

Screen%20Shot%202020-12-01%20at%2023.26_

Indrė Šlikaitė

„Simona Albavičiūtė-Bandita apie netikėtas sužadėtuves Zanzibare: įtarė kitą datą"

Skaityti

MŪSŲ KOMENTARAS

Straipsnyje pateikiami Zanzibaro visuomenės vertinimai ir trikdo, ir liūdina. Masajų etninės grupės nariai sudaiktinami, jie prilyginami “vaikštančioms salos dekoracijoms”. Panašus vertinimas skiriamas ir kitiems salos gyventojams, dažnai jaučiamas straipsnio veikėjų paternalistinis ir žeminantis požiūris į Zanzibaro žmones, kurie pasakojime atstovauja prastuomenę,  “kovojančią už savo būvį”. Afrika ir Zanzibaras dažnai sudedami į vieną bendrą kategoriją, nesistengiant valstybės atskirti kaip individualaus vieneto, pritaikant klišinius stereotipus ir apibūdinimus visam žemynui. Nuvilia tai, kad Simona Albavičiūtė-Bandita, subūrusi nemažą sekėjų ratą, savo tribūną išnaudoja paviršutiniškam “egzotiškosios Afrikos” įvaizdžio kūrimui ir tokiu būdu praleidžia galimybę savo auditoriją  edukuoti įvairios ir kompleksiškos Zanzibaro visuomenės klausimais.

Screen%20Shot%202020-12-01%20at%2023.19_

Algirdas Morkūnas

„Lietuvis stebėjo neįtikėtiną džiunglėse gyvenančios genties kasdienybę: tai pats šlykščiausias mano matytas kaimas“

Skaityti

MŪSŲ KOMENTARAS

Algirdo Morkūno straipsnių serija ignoruoja bet kokius etiškos komunikacijos standartus ir gaires. Tokie epitetai kaip “šlykščiausias mano matytas kaimas” straipsnio antraštėje rodo neoriginalų ir netinkamą būdą pasipelnyti savo skaitytojų sąskaita, siekiant sugeneruoti žiūrimumą  “clickbite”  principu. Autorius nesistengia slėpti, jog Korowai etninės grupės atstovai jo patys į svečius nesikviečia - tam jam reikia dovanoti cigaretes, jog jie labiau “prisileistų”. Tai ne vienintelis palyginimas tekste, kurio autorius sistemingai siekia etninės grupės gyventojus sulyginti su kaimo gyvuliais, o jų gyvenimo vietą - su kiaulide. Pasakojimo lygis dažnai primena patyčias, kuriose aiškiai jaučiama baltojo vyro viršenybė prieš likusį pasaulį.

Screen Shot 2020-12-01 at 23.33.46.jpg

Rasa Rožinskienė

„Prisiminimai apie Afriką įkvėpė ne tik dar vienai knygai, bet ir tvariai pavasario kolekcijai“

Skaityti

MŪSŲ KOMENTARAS

Straipsnio pradžioje autorė pamini, jog kelione siekė paneigti visuomenės stereotipus apie Pietryčių Afriką, tačiau  ironiška, kad savo pasakojimu ji juos tik sustiprina. Yra kuriamas nuolatinis primityvaus, “paprasto” ir egzotiško žemyno įvaizdis, pamirštant ir dažnai ignoruojant faktą, jog Afrikos šalys, lygiai taip pat kaip ir visos kitos, aktyviai dalyvauja XXI amžiaus gyvenime. Vaizduojamos skurdžios buities scenos neturi paaiškinimo, autorė jas lygina su Vakarų pasaulio vartojiškumu, nesuteikdama jokio konteksto. Pats žemynas pristatomas kaip “pirmaujančiojo” baltaodžio europiečio dvasinis išsigelbėjimas, kuriame būtina apsilankyti, tam kad save galėtum palyginti su “savitais” ir “trečiaisiais” Afrikos šalių gyventojais. Deja, bet panašaus pobūdžio straipsniai tik pažeidžia ten gyvenančių žmonių orumą, ypatingai jei jų gyvenimas  tampa turistų atrakcija.

Apdovanojimas straipsnių, kurie etiškai ir įvairiapusiškai pasakoja apie valstybes ir jų žmones, ir kurių autoriai geba pagrįstai įvertinti bei įdomiai ir patraukliai perteikti sudėtingą jų realybę

Screen Shot 2020-12-01 at 23.37.30.jpg

Kristina Aržuolaitienė

4 metus Palestinoje dirbusi Elena: dominuojanti vakarietiška lyčių lygybės samprata negali būti pritaikoma visiems"

Skaityti

MŪSŲ KOMENTARAS

Palestina ir moterų teisės nėra žodžių junginys, kuris didžiajai daliai žmonių dera tarpusavyje. Straipsnis apie Eleną Valainytę, dirbančią UN Women Palestinoje, yra puikus pavyzdys, kaip galima kalbėti apie lyčių lygybę skirtingų kultūrų ir religijų kontekste. Palestinoje gyvenančios moterys pristatomos kaip stiprios lyderės ir asmenybės, kurios visais būdais stengiasi atskleisti savo potencialą. Nors dažnai įsivaizduojame Palestiną kaip problemų prislėgtą kraštą, tačiau straipsnyje atskleidžiama, kad lyčių lygybės temos rėmuose situacija Lietuvoje ir Palestinoje yra labai panaši - abiejose šalyse lyčių lygybės tikslai nėra pasiekti.

Screen Shot 2020-12-01 at 23.45.20.jpg

Auksė Podolskytė
„Interviu su filmo „Užjūris“ režisiere apie moterų solidarumą ir ekonominę Filipinų situaciją“

Skaityti

MŪSŲ KOMENTARAS

Interviu dokumentinio filmo kūrėja pasakoja apie filipinietes moteris ir kokią įtaką globalizacija turi moterų darbo sektoriui.  Didelė pagalbininkių moterų paklausa Viduriniuosiuose Rytuose ir Vakarų valstybėse sukūrė atskirą moterų emigrančių srautą iš Filipinų. Interviu detalizuoja tokių emigrančių pasirengimo, o vėliau ir darbo procesą, stengiasi situaciją pristatyti kaip daugialypę patirtį, kuri nėra tik teigiama ar neigiama. Straipsnis svarbus ir Lietuvos kontekste, kur darbuotojai iš Filipinų nėra taip pažįstami, kaip kitose Europos šalyse, tačiau dažnai sulaukia nereikalingų stereotipų bei priešpriešos.

Screen Shot 2020-12-01 at 23.41.55.jpg

Ina Šilina, Artūras Morozovas, Marta Klinava, Dorota Sokolovska,  Beneditas Januševičius

„Baltarusių protestai. „Moterų balsai susilieja į vieną“. Pirma dalis“

Skaityti

MŪSŲ KOMENTARAS

“Nara” straipsnio autorė Ina Šilina ir fotografė Marta Klinava žodį suteikia Baltarusijos protestų herojėms - šalies moterims. Interviu metu  pašnekovės protestus nušviečia iš skirtingų perspektyvų - jos politikės, poetės, kultūros atstovės, dalis jų politiniuose protestuose dalyvauja pirmą kartą. Autorė išvengia suabsoliutinimų, leidžia moterims kalbėti pačioms už save, taip kuriant atvirą ir nuoširdų pokalbį. Situacija Baltarusijoje nėra dramatizuojama, protestams suteikiamas istorinis kontekstas. Tai svarbus interviu ciklas, įprasminantis naują moterų politinę jėgą Baltarusijoje.

Screen Shot 2020-12-01 at 23.47.32.jpg

Judita Gabriūnaitė

„Lietuvė papasakojo, kaip atrodo tikrasis XXI amžiaus moters gyvenimas Irako Kurdistane“

Skaityti

MŪSŲ KOMENTARAS

Straipsnio autorė pasakojimu siekia sugriauti mitus apie Kurdistaną ir jo moteris. Judita Gabriūnaitė neapsiriboja tik detalėmis, skaitytojams apibūdindama šeimos ir visuomenės struktūras bei moterų rolę jų viduje. Paneigiami stereotipai, kurie musulmones moteris vaizduoja kaip situacijos įkaites - Kurdistano kultūros ir religijos mišinyje gyvena, (o ne tik egzistuoja!) laisvos, šiuolaikiškos ir nepriklausomos moterys.

 
 

Komunikacijos gairės

     Kadangi šia iniciatyva siekiame parodyti, kokia išties turėtų būti komunikacija apie įvairias valstybes, skatiname visus - straipsnių autorius, redaktorius ir balsuotojus - parsisiųsti ir susipažinti su naudingomis komunikacijos gairėmis ir, žinoma, jomis naudotis.

Vystomojo bendradarbiavimo komunikacijos gidas: Lietuvos ir pasaulio praktikos, 2018 (Vystomojo bendradarbiavimo platforma)

The Illustrative Guide to the Dóchas Code of Conduct on Images and Messages, 2014

(The Irish Association of Non-Governmental Development Organisations)

Vystomojo bendradarbiavimo komunikacijos gairės (Kurk Lietuvai)

 

Kas mes?

12_geras_.JPG

Vystomojo bendradarbiavimo platforma (Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma)  - tai vystomojo bendradarbiavimo srityje dirbančias organizacijas iš Lietuvos vienijanti asociacija. Šiuo metu Vystomojo bendradarbiavimo platforma vienija 20 narių. Vystomojo bendradarbiavimo platforma įsteigta 2007 m. kovo 29 d.

Vystomojo bendradarbiavimo platforma dirba tam, kad Lietuvoje stiprėtų įvairioms kultūroms atvira, pilietiška ir demokratiška visuomenė, būtų išplėstos galimybės Lietuvos NVO dalyvauti tarptautinėse vystomojo bendradarbiavimo veiklose, būtų ugdomi jų gebėjimai. Atstovaujame nevyriausybines vystomojo bendradarbiavimo, humanitarinės pagalbos, globalaus švietimo organizacijas Lietuvoje, Europos Sąjungoje (ES), kitose tarptautinėse organizacijose, aktyviai dalyvaujame formuojant ir įgyvendinant ES ir Lietuvos Vystomojo bendradarbiavimo politiką.

2020 m. žiniasklaidos apžvalga įgyvendinta projekto „Volunteering For Humanity“ vykdymo metu, pagal „EU Aid Volunteers“ programą. Projektą dalinai finansuoja Europos Sąjunga. Projekto donoras nėra ir negali būti laikomas atsakingu už vertinimuose ir nominacijose pateiktą informaciją.

Turite klausimų ar pastebėjimų?

Susisiekite!