KALEIDOSKOPO 

 APDOVANOJIMAI 

 2019 m. 

 

Kaleidoskopo apdovanojimai

Tai apdovanojimai Lietuvos žiniasklaidoje publikuotų sveikintinų ir kritikuotinų straipsnių, kalbančių apie su tam tikrais iššūkiais susiduriančias valstybes ir regionus. Kai kuriose šalyse istorinės, politinės, ekonominės, socialinės, aplinkosaugos problemos ir/arba iššūkiai yra didesni nei kitur. Tačiau skurdas, kariniai konfliktai, gamtos stichijos ir kiti reiškiniai nėra savaime suprantami, o turi labai konkrečias ir aiškiai įvardijamas priežastis, kurias dažnai lemia išnaudojimo ir nelygybės pagrindu veikiantis dabartinis mūsų sukurtas pasaulis.

 

Kaleidoskopas mums simbolizuoja tai, kaip skirtingai galima vertinti nevienalytę valstybių realybę ir kokia ji pati gali būti dinamiška ir spalvota. Kartu tai yra ir apie tai, kaip gebame ir kiek renkamės matyti, todėl Kaleidoskopo apdovanojimuose sveikinami tie straipsniai ir jų autoriai, kurie įžvelgia margą valstybių realybę, ir kritikuojami tie, kurie kuria jų stereotipinius negatyvius vaizdinius, nesigilina į situaciją, yra neetiški, siauro matymo.

 

Kodėl svarbu atkreipti dėmesį į šiuos tekstus?

Lietuvoje ir taip apie kitas kultūras kalbama nedaug, todėl tai, ką kalbame, turi būti kokybiška. Deja, neetiška ir netiksli komunikacija apie atskiras šalis ar net žemynus žiniasklaidoje ir kitose viešosiose erdvėse mums tapo įprasta. Dažnai tai vyksta dėl kritinio mąstymo trūkumo, tinkamos informacijos stokos, rasistinių pažiūrų, diskriminacijos kurstymo ar tiesiog neišmanymo ir nenoro pasidomėti giliau. Straipsniai, parengti remiantis klaidingais stereotipais, piešiant neigiamus, apgailėtinus vaizdus ar žeminančiai, neetiškai kalbantys apie valstybes ir jų žmones, yra vienas pagrindinių šaltinių, formuojančių klaidingą visuomenės supratimą bei kuriančių nuostatas, kurias dažnai nekvestionuodami perimame kaip savas. Bloga komunikacija diktuoja neteisingą diskursą visuomenėje ir kartu kuria ydingą, nelygiavertišką santykį tarp „mes“ ir „jie“, skatina stereotipinį, siaurą mąstymą. 

 

Todėl, išryškindami tai, ką Lietuvos žiniasklaidoje šia tema radome blogiausio ir geriausio, siekiame keisti žmonių suvokimą apie skurdą ir valstybių vystymąsi, skatinti etišką komunikaciją, griauti valstybes supančius stereotipus ir mitus, mažinti žiniasklaidos stigmatizaciją. Siekiame parodyti, kad šalys ir regionai, su kuriais bendradarbiaujama pagal vystomojo bendradarbiavimo gaires, neturėtų būti vertinami ribotai ir vienpusiškai, ypač – viešojoje informacinėje erdvėje. Tikimės, jog ši iniciatyva padės suprasti, kaip (ne)reikia rašyti, atkreipti internetinių portalų ir laikraščių redakcijų dėmesį, siekiant, kad būtų atidžiau filtruojama ir įvertinama publikuojama informacija.

 

Nominuotieji straipsniai kalba labai įvairiomis temomis: autoriai pasakoja savo kelionių įspūdžius, humanitarinio darbo patirtis, ima interviu, rašo dienoraščio ar informacinio tipo tekstus – visus juos įdomu perskaityti ir įvertinti.

 

Kviečiame JUS skaityti ir balsuojant nuspręsti, kurie straipsniai iš keturių nominuotųjų mus pradžiuginusių ir nuvylusių kategorijose yra verti nugalėtojo vardo ir (ne)spalvoto Kaleidoskopo apdovanojimo!

Balsavimas vyksta iki š.m. gruodžio 18 d. 12 val.

 

Apdovanojimas straipsnių, kurie yra neetiški, perpildyti mitų, stereotipų, populistinių interpretacijų bei klaidingų apibendrinimų, ir kurių autoriai negeba įžvelgti margos valstybių realybės

Rytas Šalna

„Pažintis su etiopais: kalašnikovai ir bėgimo varžybos“

Skaityti

MŪSŲ KOMENTARAS

Straipsnyje apie Etiopijoje gyvenančios genties žmones kalbama nepagarbiai ir žeminančiai. Taip pat autoriaus daromos ydingos generalizacijos visam Afrikos žemynui, piešiamas perdėtai negatyvus realybės vaizdas. Ir vis tik pagrindinė šio straipsnio problema būsią vietinių moterų ir jų kūnų objektizavimas (sudaiktinimas) – ar etiška šitaip aptarinėti moteris bet kur, ne tik Afrikoje? Ar tai, jog jos atrodo „kitokios“, leidžia mums jas taip nužmoginti? Tokiai komunikacijai apibūdinti gali būti vartojamas terminas „skurdo pornografija“.

Modesta Meškė

„Kenijoje savanoriavusi lietuvaitė apie skaudžią vietinių realybę: jie uosto klijus tam, kad nenorėtų valgyti“

Skaityti

MŪSŲ KOMENTARAS

Interviu pristatomais dramatizuotais negandų, ligų ir nesibaigiančio skurdo vaizdiniais ne tik paminamas vietinių žmonių orumas, bet ir išryškinama viršesnioji, neliečiamoji atvykėlio baltaodžio pozicija. Gal taip pagarbiai ir teigiamai, kaip mergina kalba apie Kenijos gamtą, galima kalbėti ir apie jos žmones bei jų gyvenimus? Tokiai komunikacijai apibūdinti gali būti vartojamas terminas „skurdo pornografija“. Straipsnį vainikuoja ydinga generalizacija: „Afrika yra nuostabi, neatrasta ir neišsivysčiusi šalis“. Atskirai galima paminėti žurnalistės klausimus, kupinus išankstinių nusistatymų ir suponuojančius visa, kas blogiausia.

Agroeta

„Lietuvių medžioklės Afrikoje įspūdžiai - daugeliui tokia kelionė išlieka svajone“

Skaityti

MŪSŲ KOMENTARAS

Dėl tokių kaip šis straipsnių Lietuvos žiniasklaidoje kuriamas ir palaikomas Afrikos kaip „egzotiško“, „laukinio“ krašto, kurį galima išnaudoti ir vartoti savo užgaidoms, įvaizdis. Tokie primityvūs naratyvai paslepia realybės įvairovę ir kompleksiškumą, nutyli trofėjų medžioklės reikšmę žemynui, sudaiktina žemyno gyvąjį pasaulį bei tarp „vakariečių“ ir Afrikos kuria nelygiavertišką, išnaudotojišką santykį. Problema, matyt, ne tik tame, kaip rašoma apie medžioklę Afrikoje, bet kad apie tai apskritai rašoma.

Vaidas Mikaitis

„Prošvaistė Mikaičių kelionėje po Rytų Timorą - lyg tabore rastumėt trijų „Michelin“ žvaigždžių užeigą“

Skaityti

MŪSŲ KOMENTARAS

Apie Rytų Timorą ir jo žmones, aplinką ir buitį šioje straipsnių serijoje kalbama labai nepagarbiai, žeminančiai ir pašaipiai. Tebūnie tai satyra ar reklaminis triukas, vis tik toks vaizdavimas žiniasklaidoje yra nepriimtinas – juk kalbama apie valstybę. Straipsniuose pasitelkta satyra nėra pakankamai akivaizdi ar aiški, kad, neturėdami konteksto, žmonės ją perprastų. Todėl šitaip tokie tekstai ir jų autorių nusistatymas ir toliau žaloja ne tik tų valstybių žmones, bet ir mus. Kai Lietuvoje ir taip mažai apie tai kalbama, tokie tekstai lengvai formuoja skaitytojų pasaulėžiūrą. Taip, Rytų Timoras neginčijamai yra su daug problemų susidurianti valstybė, tačiau ar skurdi, sunki valstybės situacija apskritai yra tokia jau puiki medžiaga satyrai?

Apdovanojimas straipsnių, kurie etiškai ir įvairiapusiškai pasakoja apie valstybes ir jų žmones, ir kurių autoriai geba pagrįstai įvertinti bei įdomiai ir patraukliai perteikti sudėtingą jų realybę

Irma Laužikaitė

Kelionių organizatorė apie Afriką: šiame žemyne kasdien junti nuotykio skonį

(Interviu su Gabriele Štaraite)

Skaityti

MŪSŲ KOMENTARAS

Šis interviu yra geras pavyzdys, kaip galima etiškai ir nesiremiant stereotipais dalintis savo kelionių įspūdžiais. Gabrielė Štaraitė, atsakydama į klausimus, kritiškai vertina ne tik Lietuvos žiniasklaidoje dažnai piešiamą ydingai tamsų ir negatyvų, mitų pilną Afrikos vaizdą, bet ir permąsto savo, kaip keliautojos, veiksmus ir jų etiškumą. Tekste stengiamasi sugriauti nusistovėjusius stereotipus, pabrėžti žemyno valstybių skirtingumą, įvertinti jų socialinius kontekstus, pateikti skaitytojui vertingos informacijos.

Andrius Slavuckis
Kiek Jemene karo

Skaityti

MŪSŲ KOMENTARAS

Išsamus ir jautrus Andriaus Slavuckio, dirbančio tarptautinėje organizacijoje „Gydytojai be sienų“, pasakojimas apie Jemeną yra geras pavyzdys, kaip puikiai žiniasklaidoje galima perteikti savo humanitarinio darbo ar savanorystės patirtį. Karo alinamas Jemenas pristatomas kartu su visu reikalingu kontekstu, o jo žmonės – ne kaip bejėgiai ar pasmerktieji, o veikiau sunkių aplinkybių įkaitai. Autorius puikiai aptaria tiek daug: valstybės praeitį, politinę, karinę situaciją, pagrindines problemas ir pavojus, savo, kaip organizacijos darbuotojo, patirtis, pavienių žmonių istorijas ir net poetiškai nukrypsta į kasdienybės vaizdus.

Tomas Bašarovas, Ieva Bašarovienė

Ko garsiausių pasaulyje restoranų šefai pirkti vyksta į Kambodžą?

Skaityti

MŪSŲ KOMENTARAS

Tekstas parašytas neturint jokių išankstinių nusistatymų ir nesivadovaujant klaidingais stereotipais apie visą valstybę. Čia viskas vertinama objektyviai – nėra tik blogai ar gerai, juoda ar balta. Nors straipsnio dėmesio centras yra Kambodžos virtuvė ir kulinariniai atradimai, tai pateikiama kartu su visos šalies, jos istorijos, miestų kontekstu. Vaizdingai ir įkvepiančiai pasakojantis tekstas leidžia sužinoti ne tik atsakymą į straipsnio antraštėje iškeltą klausimą, bet, atrodo, net pajausti bendrą tikrąją Kambodžos dvasią.

Dovilė Jablonskaitė

„Savanorystės turizmas: nori padėti, bet imi kenkti - kur verčiau nevykti ir ko nedaryti?“

Skaityti

MŪSŲ KOMENTARAS

Svarbus ir reikalingas straipsnis, iš Lietuvai naujos perspektyvos diskutuojantis apie savanorystę Afrikoje, Azijoje ar Lotynų Amerikoje ir jos ydas, - todėl straipsnio autorę galima sveikinti vien už iniciatyvą. Straipsnio argumentai autorės surinkti ne tik lietuvės (Madaros Žgutės) pasakojimo pagrindu, bet ir užsienyje, savo iniciatyva išvykus kalbinti šios srities specialistų. Tekstas kviečia kritiškai mąstyti, įvertinti ne tik savanorystės organizacijų ir našlaičių namų veiklos adekvatumą, bet ir savo asmeninį indėlį.

 

Versta literatūra

        Užsienio kalbomis šiomis temomis taip pat galime rasti daug vertingos informacijos ir įžvalgų. Vertiname žiniasklaidos indėlį į profesionalių vertimų atlikimą ir publikavimą spaudoje, minčių perteikimą išvengiant plagiato. Vertimai – itin svarbi niša, kurioje gerbiamas autorius ir suteikiama proga susipažinti su gera kūryba lietuviškai. Todėl norime atskirai pasidžiaugti Lietuvos žiniasklaidoje rastais kokybiškais verstais tekstais ir kviečiame Jus juos taip pat skaityti:

Giedrė Steikūnaitė

Pakeisti naratyvą (Tracy Tansia)

Kolonijiniai tęstinumai: kaita ir galimybės (Gillian Mathys)

Skaityti

Andrius Patiomkinas

„Kaip rašyti apie Afriką“ 

(Binyavanga Wainaina)

Skaityti

 

Komunikacijos gairės

     Kadangi šia iniciatyva siekiame parodyti, kokia išties turėtų būti komunikacija apie įvairias valstybes, skatiname visus - straipsnių autorius, redaktorius ir balsuotojus - parsisiųsti ir susipažinti su naudingomis komunikacijos gairėmis ir, žinoma, jomis naudotis.

Vystomojo bendradarbiavimo komunikacijos gidas: Lietuvos ir pasaulio praktikos, 2018 (Vystomojo bendradarbiavimo platforma)

The Illustrative Guide to the Dóchas Code of Conduct on Images and Messages, 2014

(The Irish Association of Non-Governmental Development Organisations)

Vystomojo bendradarbiavimo komunikacijos gairės (Kurk Lietuvai)

 

Kas mes?

Vystomojo bendradarbiavimo platforma (Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma)  - tai vystomojo bendradarbiavimo srityje dirbančias organizacijas iš Lietuvos vienijanti asociacija. Šiuo metu Vystomojo bendradarbiavimo platforma vienija 20 narių. Vystomojo bendradarbiavimo platforma įsteigta 2007 m. kovo 29 d.

Vystomojo bendradarbiavimo platforma dirba tam, kad Lietuvoje stiprėtų įvairioms kultūroms atvira, pilietiška ir demokratiška visuomenė, būtų išplėstos galimybės Lietuvos NVO dalyvauti tarptautinėse vystomojo bendradarbiavimo veiklose, būtų ugdomi jų gebėjimai. Atstovaujame nevyriausybines vystomojo bendradarbiavimo, humanitarinės pagalbos, globalaus švietimo organizacijas Lietuvoje, Europos Sąjungoje (ES), kitose tarptautinėse organizacijose, aktyviai dalyvaujame formuojant ir įgyvendinant ES ir Lietuvos Vystomojo bendradarbiavimo politiką.

2019 m. žiniasklaidos apžvalga įgyvendinta projekto „Volunteering For Humanity“ vykdymo metu, pagal „EU Aid Volunteers“ programą. Projektą dalinai finansuoja Europos Sąjunga. Projekto donoras nėra ir negali būti laikomas atsakingu už vertinimuose ir nominacijose pateiktą informaciją.

Turite klausimų ar pastebėjimų?

Susisiekite!

This site was designed with the
.com
website builder. Create your website today.
Start Now